- išteklingas
- išteklìngas, -a adj. (1) J, BŽ534, NdŽ, -à (3) Š su ištekliumi, pasiturintis; lobingas: TSRS virto išteklingo visų valstiečių-kolūkiečių gyvenimo šalim (sov.) sp.
išteklìngai adv.: Gyveno gan išteklingai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.